MGL Inc Vilano STI StateEx
IGT Lemberg Group Schwarz
ReportDown411 Uzbek Inc Cadence
Freight Union
Irina Dovbenko YLM Sungor GoldenWay Max Carriers Stellar Cargo RT Group Cargoboss Taurus Cleaning Co CB Freight Advertise Here ITL-GTS Pava Logistics Ðåêëàìà
Ñïèñîê ôîðóìîâÏðèáàëòèêà
Emigrantai is LT
Âñ, Íîÿ 10, 2013 03:35am vladas - 3792 d back

Tikrai ne visiems emigracija garantuoja didesnį atlyginimą ir sotesnį duonos kąsnį. Nedideliame Ispanijoje esančiame Albunjolo miestelyje prasigėrę lietuviai neturi nei darbo, nei nuolatinių namų. Po tiltu apsistoję sveikatą baigiantys prarasti tautiečiai kone kasdien vartoja alkoholį ir neišgyvena dėl to, kad vietiniai juos pašaipiai vadina katinų valgytojais iš Lietuvos.
Âñ, Íîÿ 10, 2013 03:37am [Àíîíèì] - 3792 d back

Site na .ru zakanchivaetsya
Âñ, Íîÿ 10, 2013 03:38am vladas - 3792 d back

Apie viską – nuo pradžių. Keturi draugai iš Lietuvos, internete susiradę asmenį, pasivadinusį Arūnu, susisiekė su juo ir gavo patikinimą, jog jiems bus surastas darbas bei pastogė, jei šie atvyksią į Londoną. Gavę atvykimo adresą bei nurodytą datą jaunuoliai, ilgai nelaukę, susikrovė mantą ir išvyko keleivius į Angliją gabenančiu mikroautobusu.

Lietuvių teigimu, atvažiavusius juos pasitiko keturi vyrai su „Mercedes“ ir patarė sukrauti savo daiktus į automobilį. Jau bekraudami bagažą jaunuoliai teigė pastebėję, kad kažkas ne taip.
„Sudėjus dalį krepšių, kur buvo ir piniginės, telefonai bei dokumentai, jie pradėjo sėsti į mašiną. Pamatėm, kad mes visi netilpsim. Draugas susierzinęs paklausė, ką jie ruošiasi daryti, palikti mus čia, ar kaip. Vietoj atsakymo jis išgirdo klausimą „Kas yra?“ ir gavo porą smūgių. Mane su koja nuspyrė, sudaužė telefoną, bet, ačiū Dievui, jis dar veikė ir liko vienintelė mūsų visų ryšio priemonė“, – sklandžiai nupasakoti įvykius bandė išsekęs lietuvis.
Paklausus, kaip galima rasti jiems darbą žadėjusį Arūną, vaikinai susikrimtę atsakė, kad nepamena.
Âñ, Íîÿ 10, 2013 03:40am vladas - 3792 d back

Buvusių Londono senelių globos namų apleistame pastate besiglaudžiantys benamiai lietuviai gyvena nežmoniškomis sąlygomis – šalia išmatos, suversti skudurai, miegas tiesiog ant žemės. Nepaisant to, apie grįžimą į Lietuvą jie nenori net pagalvoti – Anglijoje elgetų materialinė padėtis geresnė nei lietuvių, dirbančių už minimalų atlyginimą.
Âñ, Íîÿ 10, 2013 03:46am vladas - 3792 d back

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Iš Lietuvos daugiausia emigruoja jaunimas, negalintis susirasti darbo metus ar ilgiau. Tai paaiškėjo Statistikos departamentui pateikus migracijos duomenis.
Pernai 75 procentai 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2011 m. – 82 proc.).
Pernai 41 procentą visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai, 12 procentų – 30–34 metų amžiaus (2011 m. – atitinkamai 43 proc. ir 13 proc.).
Emigravę vaikai iki 15 metų amžiaus sudarė 13 procentų, pagyvenę (65 metų ir vyresni) gyventojai – tik vieną procentą visų emigrantų (2011 m. – atitinkamai 10 proc. ir 0,8 proc.).
Emigrantų du kartus daugiau nei sugrįžtančiųjų
2012 m. 12,8 tūkst. sumažėjo emigrantų ir 3,3 tūkst. padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusiųWink Lietuvos piliečių skaičius, 2,1 karto žmonių daugiau emigravo negu imigravo.
2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., emigrantų skaičius sumažėjo 1,3 karto (12,8 tūkst.). Vidutiniškai 2012 m. 1 tūkst. gyventojų teko 13,7 emigranto (2011 m. – 17
Âñ, Íîÿ 10, 2013 01:50pm vladas - 3791 d back

Britų premjeras: turime pasakyti „ne“ imigrantams iš Lietuvos

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad šalis turi pertvarkyti švietimo sistemą, siekdama sumažinti imigrantų iš Lietuvos ir Latvijos.
Âñ, Íîÿ 24, 2013 06:31am vladas - 3778 d back

Emigrantė: mieliau gyvenčiau su rusais nei su lietuviais



8 metus Vokietijoje gyvenanti Akvilė apie Lietuvą kalbą tik neigiamai ir savo išvykimą iš gimtosios šalies vadina geriausiu sprendimu savo gyvenime.
Ñð, Íîÿ 27, 2013 03:02pm vladas - 3774 d back

Orijus Gasanovas, LRT televizijos laida „Emigrantai“
2013 m. lapkričio 27 d. 12:21

Nerija Marciukaitė
© LRT
Istorijos mokytoja iš Telšių Nerija Marciukaitė į Italiją išvažiavo metams padirbėti aukle. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis: už italo ištekėjusi lietuvė susilaukė sūnaus ir šioje šalyje gyvena jau 19 metų. Šiuo metu ekskursijas Romoje lietuviams organizuojanti moteris sako, kad jos emigracijos istorijoje buvo ir juodų dienų. Nepaisant to, net ir sunkiausiu metu Lietuvoje likę draugai jai neleido grįžti į tėvynę.
Ïò, Äåê 13, 2013 08:16pm Stase - 3758 d back

Padekim Vladui.Jis serga.Aciu visiems.
Ñð, Äåê 25, 2013 10:31am Vladas - 3746 d back

Kūčių vakarą, Gargžduose apdergtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo pastatas - centrinio įėjimo durys apipiltos fekalijomis, rašo portalas delfi.lt.
Policijos patruliai teigė, kad ant durų išpilta maždaug kibiras išmatų.
Ñð, Äåê 25, 2013 10:31am Vladas - 3746 d back

Kūčių vakarą, Gargžduose apdergtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo pastatas - centrinio įėjimo durys apipiltos fekalijomis, rašo portalas delfi.lt.
Policijos patruliai teigė, kad ant durų išpilta maždaug kibiras išmatų.
×ò, Äåê 26, 2013 06:35am vladas - 3746 d back

Su sv Kaledom visus !!!
×ò, Äåê 26, 2013 04:39pm Psichiatras - 3745 d back

Vladai,prasom atvykti i priemima!
Ïò, Äåê 27, 2013 07:58am vladas - 3745 d back

kur ?
Ïò, Äåê 27, 2013 09:41am [Àíîíèì] - 3745 d back

Mercy Mental Health Center
312.567.2295
At Mercy, we offer a continuum of therapy to meet your individual needs and help you live well. We help you find and learn practical skills to treat and cope with a number of behavioral concerns and life's problems including:

Alcohol & Drug Dependency
Depression
Grief & Loss
Anxiety/Panic
Anger
Anti-social Disorders
Obsessive Compulsive Disorder (OCD)
Self-injury
Suicidal Ideation
Homicidal Ideation
Postpartum Depression
Mood Disorders
ADD/ADHD
Ñá, Äåê 28, 2013 08:27am [Àíîíèì] - 3744 d back

© LRT
Jau dvylika metų Ispanijoje gyvenantis Rolandas atskleidžia, kad šioje šalyje taip sunku dar niekad nebuvo. Vyrui tenka labai sunkiai dirbti kalnuose statant tvoras ir dėl to jam netgi buvo operuotos plaštakos. O apie lengvesnį ir geriau apmokamą darbą negalima net pagalvoti, nes jis atitenka rumunams ir juodaodžiams, kurie siūlosi dirbti pigiau už lietuvius.
Prireikė operacijos
Daug vargo emigracijoje matęs Rolandas stebisi naivuoliais, manančiais, kad užsienyje pinigai auga ant palmių. Kad išgyventų, lietuvis savaitgaliais organizuoja renginius, o darbo dienomis kalnuose stato tvoras.
Norėdamas užsidirbti emigrantas kasdien priverstas į kalnus tempti sunkius betono maišus. Tam pritaikytos mašinos Ispanijoje brangios, todėl jas atstoja žmonės: lietuviai, marokiečiai, o užklupus krizei netgi ispanai, kurie dar prieš keletą metų kratėsi bet kokio sunkesnio darbo.
Abi Rolando plaštakos išvagotos randų. Nuo didelio fizinio krūvio vyrui prasidėjo sausgyslių uždegimas. Lietuvis buvo priverstas kęsti operacijas ir dėl keletą mėnesių trukusios reabilitacijos negalėjo dirbti.

© LRT
„Realiai atsikeli trečią – ketvirtą nakties ir negali daugiau miegot, nes nutirpusios rankos. Turi vidury nakties atsikelt ir pasivaikščiot 15 min. Vaikštai kaip zombis. Todėl teko operuot. Taip atsitiko nuo sunkaus darbo. Daug kam tai pasireiškia. Tai gan populiari liga“, - pripažįsta vyras.
Vos tik sugijo rankos, Rolandas tuoj pat grįžo į darbą. Sąlygos kalnuose – nepavydėtinos. Sunkiausia jam avint sunkius batus ir dėvint darbinius drabužius ištverti didžiulį karštį, dažniausiai siekiantį 35 laipsnius. „Grįžtu vakare namo ir nieko nebenoriu. Tik atsigulu ir spoksau į vieną tašką”, - pasakoja emigrantas.
Paskutinį duonos kąsnį atima rumunai ir juodaodžiai
Tokį vargą ištvertų tikrai ne kiekvienas. Bet vyras nesiskundžia, nes gauti darbą šiais laikais nelengva. O jei turi, reikia džiaugtis. Jam teko dirbti viskuo – stiklinti langus, šiltnamiuose įrenginėti ventiliacijos sistemas. Todėl dabar imigrantui joks darbas neatrodo gėdingas – svarbiausia, kad gerai mokėtų. O šiais laikais Ispanijoje geras užmokestis – retenybė. Patys ispanai lenkia nugaras už centus ir net savo vaikus siunčia ten, kur atsidurti nenorėtų niekas.
2001-aisiais Rolandas atvažiavo pas pusseserę, ištekėjusią už ispano. Jos vyras turėjo šiltnamį, tad pirmąjį darbą vaikinas gavo nesunkiai. Tėvynėje jokios specialybės neįgijęs Rolandas tuomet net neabejojo, kad Ispanijoje stūkso milžiniški aukso kalnai. „Negaliu patikėti, koks buvau naivus”, - rankomis skėsčioja pašnekovas.
Jei tie aukso kalnai Ispanijoje kada ir buvo, dabar jų tikrai nebeliko. Ir ne tik todėl, kad žlugo statybų verslas. Naujieji atvykėliai diktuoja naujas sąlygas, kurios lietuviams labai nepatinka.
„Rumunai lietuviams žiauriai pridirbo nesąmonių. Tai, ką daro lietuvis, rumunas padarys už pusę kainos. Kokybė niekam neįdomi. Penkiese jie dirba už trijų žmonių uždarbį. (...) Anksčiau lietuviai vyrai į šiltnamius niekada neidavo, o dabar, patikėkit, net šiltnamy darbo rasti neįmanoma. Juodaodis dirba už 3 – 4 eurus, rumunas irgi pigiai. Jau net visi šiltnamiai užimti“, - sako nuliūdęs lietuvis.
Vyras prisipažįsta, kad jam jau pabodo gyventi be pastovių pajamų: jei jis turi darbą, tuomet žmona neranda. Arba atvirkščiai, jei žmona įsidarbina, Rolandas negauna nė cento. „Taip praleidęs dešimt metų gali ir išprotėti”, – teigia emigrantas.
Labiausiai bijo emigrantų iš Maroko

© LRT
Tiesa, vos atvykęs į Ispaniją Rolandas žinojo, kad geriau gyventi pernelyg neišsiskiriant iš kitų, o vietose, kur gali sutikti lietuvių, jokiu būdu negalima kalbėti lietuviškai. Viskas dėl to, kad tuomet gatvėse siautė lietuvių gaujos, terorizavusios emigrantus. Iš jų už ramybę buvo prašoma pinigų, o tie, kurie atsisakydavo susimokėti, sulaukdavo didelių nemalonumų. „Buvo pinigų rinkimas. Už tai, kad atvažiavai, už tai, kad dirbti – už orą”, - tikina lietuvis.
Vis dėlto dabar padėtis pasikeitė. Jeigu seniau Ispanijoje lietuviai garsėjo kaip nusikaltėliai, dabar policijos suvestinėse dažniausiai minimi atvykėliai iš Maroko. Jie sukiojasi visur, kur tik bent truputį pakvimpa pinigais. Marokiečių bijo ir imigrantai, ir vietiniai. Dėl jų Rolandas su žmona Kristina net pakeitė gyvenamąją vietą. Priemiestis, kuriame jie praleido keletą metų, tapo tiesiog nebepakenčiamas. Nuolatiniam gyvenimui juodu pasirinko nedidelę gyvenvietę.
„Išsikraustėm, nes buvo labai didelis nusikalstamumo lygis. Kaimynas vakare išėjo ieškoti savo šuns, tai mes išgirdom klyksmus ir riksmus. Pasirodo, kad girti marokiečiai žmogui veidą ir ranką supjaustė. Iš jų galima nusipirkti narkotikų – hašišo. Kiekvieną kartą bijai savo žmoną išleisti į parduotuvę. Kai sutemsta, pravažiuojančios mašinos švilpia, pypina. Baisu iš tikrųjų”, - aiškina vyras.
Lietuviai Rolando renginius ignoruoja

© LRT
Kad ir kaip būtų sunku, Rolandas tikina nepamirštantis savo svajonių. Dar besimokydamas mokykloje jis vesdavo diskotekas ir netgi dainuodavo. Prisiminęs senus pomėgius, lietuvis sumanė Ispanijoje pradėti diskotekų verslą. Tačiau ne viskas taip paprasta, nes lietuviai, turintys savo barus, nenori net be atlygio Rolandui leisti organizuoti lietuviams skirtus renginius.
„Ne kartą ėjau į lietuvių barą ir sakiau: surengsiu renginį už dyką – ir man reklama, ir tau. Bet lietuvių bijo, nes jie išgeria ir paskui išeina vieni nesusipratimai – policija ir pan. Lietuviai verslininkai su lietuviais nenori turėti nieko bendro“, - atskleidžia vyras.
Praėjusias Jonines Rolandas prisimena su dideliu liūdesiu. Su draugu jis viską suorganizavo ir tautiečius kvietė linksmintis nemokamai. Tačiau iš didžiulės šventės liko tik geri norai. Nors lietuviai ir žadėjo švęsti drauge, galiausiai beveik niekas nepasirodė.
Lietuvis stebisi, kad Ispanijoje gyvenantys tautiečiai niekuo nesidomi. Grįžta iš darbų, atsikemša alaus – ir diena baigta. Savaitgaliais nuvažiuojama prie jūros ir daugiau nieko jiems nereikia.
Rolandas jau pasimokė: lietuviai į jo organizuojamus renginius nevaikšto, todėl vakarėlius pradėjo organizuoti ispanams. Jis įsigijo visą reikalingą aparatūrą, kuri pamažu atsiperka. Ispanai pramogoms išleidžia daug daugiau nei lietuviai. Be to, jie ir elgiasi kur kas geriau – nesimuša ir bereikalingų priekaištų nereiškia.
Apie Lietuvą nenori net pagalvoti

© LRT
Diskotekų vedėjo darbas irgi nelengvas. Prie pulto Rolandas stovi tol, kol yra šokančių. Pasitaiko, kad norinčių linksmintis būna ir devintą ryto. Užsakovai moka valandinį atlyginimą, tad kuo šventė ilgesnė, tuo daugiau išeina užsidirbti. Diskotekų vedimą Rolandas vadina svajonių darbu. Jis vis dar tiki, kad vieną dieną galės nebestatyti tvorų ir pragyventi iš to, kas jam išties patinka.
Ispaniškų ir lietuviškų švenčių Rolandas net nelygina. Jeigu įsisiautėję tautiečiai ir pasimuša, tai ispanai – taikūs ir draugiški. Per dvylika metų Ispanijoje jis nė karto nematė agresyvaus vietinio.
Jeigu Ispanija po krizės neatsigaus, lietuvis galvoja apie kitas šalis, kurios ekonomiškai kur kas stipresnės. Tačiau apie grįžimą į tėvynę iš Šiaulių kilęs vyras nė nesusimąsto.
„Net nežinočiau nuo ko pradėti grįžus. Baisu net pagalvoti, kad viską reiktų pradėti nuo nulio. Kai Lietuvoj įsijungi radiją, išgirsti, kad kažkas kažką nužudė, kitą mėnesį brangs elektra ir benzinas. Negaliu net klausyti. Kaip žiauru yra, kai įvažiuoji į Lietuvą. Nežinau netgi ką pasakyti apie Lietuvą. Ne, tikrai visiškai nenoriu į Lietuvą”, - pripažįsta lietuvis.
Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19.30 per LRT televiziją.
Ñá, Äåê 28, 2013 08:28am vladas - 3744 d back

psihiatrui- sventines nuotaikos!
Âñ, Äåê 29, 2013 10:29am vladas - 3742 d back

© DELFI (A.Solomino nuotr.)
Šiauliuose nuteisti Julija ir Giedrius Lučinskai, kurie birželio 12-ąją mirtinai sužalojo kaimyną.
22-ejų metų kaltinamoji Julija Lučinskienė su 34-erių savo vyru Giedriumi birželio 12-ąją Šiaulių rajone, Noreikių kaime neblaivūs vyko maudytis, o grįžę rado apiplėštus namus.
Pora įtarė, kad tai – kaimyno Algirdo K. darbas.
Šeima nuvyko pas kaimyną, vyras sudavė Algirdui K. porą smūgių į krūtinę, o žmona kartą dūrė peiliu į krūtinės kairiąją pusę. Viskas vyko kaimyno namuose. Sužalotas vyras atsisakė kviesti greitąją pagalbą, o birželio 26 dieną nuo sužalojimų mirė.
J. Lučinskienei teismas skyrė devynis metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, G. Lučinskui skirtas vienerių metų laisvės apribojimas.
Nužudytojo artimajai priteista atlyginti 20765 Lt. turtinės ir neturtinės žalos.



http://www.delfi.lt
Ïò, ßíâ 3, 2014 03:13pm Vladui be euforijos - 3737 d back

AV pripažintos didžiausia grėsme taikai pasaulyje – tokios išvados paaiškėjo atlikus apklausą 68 skirtingose pasaulio šalyse.
Priešiškumas Amerikai fiksuotas ne tik šalyse, kur tokie jausmai Vašingtonui puoselėjami jau seniai, bet ir Amerikos sąjungininkėmis laikomose NATO valstybėse, pavyzdžiui, Turkijoje ir Graikijoje, skelbia rt.com.
Apklausa, kurią 2013 metų pabaigoje atliko „Worldwide Independent Network“ ir „Gallup“, atskleidė, jog JAV, prisiėmusioms pasaulio policininko vaidmenį, patiria stiprų globalinį priešiškumą. Daugiau nei 60 valstybių gyventojai turėjo atsakyti į klausimą: „Kuri valstybė, jūsų nuomone, šiandien kelia didžiausią grėsmę taikai pasaulyje?“.
Grėsmę keliančių šalių viršūnėje atsidūrė JAV - net 24 proc. respondentų mano, jog didžiausią grėsmę taikai pasaulyje kelia būtent Amerika. Antroji vieta atiteko Pakistanui (8 proc.), trečioje vietoje, žmonių nuomone, atsidūrė Kinija (ją kaip didžiausią pavojų taikai pasaulyje įvardijo 6 proc. apklausos dalyviųWink.
JAV kaip didžiausią grėsmę daugiausia žmonių įvardijo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – teritorijose, kurios visai neseniai patyrė JAV karinę intervenciją. Be to, apklausa atskleidė, jog net ir patys amerikiečiai savo šalį laiko potencialia grėsme – net 13 proc. Amerikos žmonių teigia, jog būtent jų gimtinė gali sutrikdyti nusistovėjusį status quo pasaulyje.
Lotynų Amerika savo kaimynės šiaurėje atžvilgiu nėra labai teigiamai nusiteikusi. Peru, Brazilijos ir Argentinos žmonės praktiškai vienbalsiai tvirtina, jog JAV – pavojinga šalis.
Dėl ne vieno viešo grasinimo pulti Iraną, nemažai šalių didžiausią grėsme taikai įvardijo Izraelį. Didžiausiu pavojumi taikai pasaulyje Izraelį įvardijo Marokas, Libanas ir Irakas.
Ïò, ßíâ 3, 2014 04:01pm vladas - 3737 d back

© M.Žiličiaus nuotr.
Pilnais lėktuvais į Lietuvą parskrendantys emigrantai pripažįsta pasiilgstantys Lietuvoje ir čia likusių artimųjų, tačiau grįžti planuoja tik retas.
„Dirbu statybų sektoriuje Norvegijoje, bet tikiu, kad po Naujųjų metų pradės daug žmonių grįžinėti atgal, nes kaip sako mano šefas, kad daug kas eina bankroto link“, - Lietuvos radijui sakė tik ką iš lėktuvo išlipęs vyras.
Jis pasakojo į Lietuvą atvykstantis per didžiąsias metų šventes ir atostogauti.
„Ateitį planuoju Lietuvoje, bet kol išeina ten pinigų uždirbti, būsiu ten. Juk kalba, žmonės, draugai, tėvai čia. Be to, viskas pažįstama“, - pripažino jis.
Kartu su žmona iš Norvegijos Kalėdoms atvykęs Donatas sakė, kad šventes sutiks namuose Marijampolėje.
„Mes ten tik dirbti važiuojame, nuolat negyvename. Padirbame du-tris mėnesius, tada mėnesį namuose pabūname“, - pasakojo vyras, tarp dviejų šalių gyvenantis penkerius metus.
Vairuotoju dirbantis vyras pripažino, kad svetur nuolat gyventi nenorėtų, nes traukia savas kraštas.
„Kaip pats elgsies, taip ir su tavim elgsis“, - tvirtino jis, paklaustas, ar sunku pritapti užsienyje.
Iš Stokholmo parskridusi studentė Gabrielė pripažino norinti Švedijoje pasilikti visam laikui. „Ten geriau nei Lietuvoje. Planuoja ateitį užsienyje, tačiau nepamirštu ir Lietuvos“, - pripažino ji, kartu pripažinusi, kad pasiilgsta gimtinės.
Iš Danijos atvykęs dešimt metų ten gyvenantis jaunuolis sakė į Lietuvą sugrįžtantis 3-4 kartus per metus.
„Planuojam į Lietuvą sugrįžti, vis tiek gimtoji šalis, pasiilgstame“, - sakė Justas.
Iš Danijos į gimtąją Lietuvą parskridusi moteris Kalėdoms atsivežė svetur gimusias dukras.

„Išvažiavome gardesnės duonos ieškoti. Be Lietuvos truputį liūdna. Planuojame, kad iki pensijos dirbsime Danijoje, o dukros pačios spręs, kaip norės“, - sakė ji.
Iš Londono atvykęs Jonas pripažino nenorintis nuolat gyventi Didžiojoje Britanijoje.
„Stengiuosi labai dažnai sugrįžti, nes man čia patinka. Galvoju, gal galėsiu dirbti būdamas čia, bet turėdamas kompaniją užsienyje“, - teigė jis.
Ñð, ßíâ 8, 2014 03:09pm Vladai,paskaityk,prasviesk smegeneles - 3732 d back

Straipsnis skirtas ponui VladuiSmile...:

http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/jav-apsigyvenes-lietuvis-suprato-kas-pavercia-zmogu-stachanovieciu-201401071855.htm
Ïò, ßíâ 10, 2014 10:31am Vladas - 3730 d back

Per anksti patikėjus sėkme Anglijos statybose – tūkstantinės skolos Lietuvoje
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė,
www.DELFI.lt
2014 m. sausio 10 d. 18:26

© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
Sėkmingas ir gerai apmokamas darbas statybose Didžiojoje Britanijoje paskatino vyrą pasiskolinti ir nusipirkti būstą Lietuvoje. Tačiau netekęs darbo jis liko su nedidele alga ir daugiau nei 200 tūkst. Lt paskola bankui.
Klaipėdos apylinkės teismas paties vyro prašymu jam iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.
„Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Anglijoje statybų srityje, finansiškai buvo pajėgus paimti paskolą nuosavam būstui Lietuvoje nusipirkti, tačiau susipykęs su seserimi neteko darbo, grįžo gyventi ir dirbti į Lietuvą“, – rašoma teismo nutartyje.
Bylos duomenimis, bendri vyro įsiskolinimai sudaro daugiau nei 203,6 tūkst Lt.
Pastaruosius dvejus metus vyras dirba, tačiau materialinė padėtis neleidžia vykdyti prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų – jo alga vidutiniškai yra 1 tūkst. Lt.
Be to, bankroto paprašęs žmogus neturi jokio jam priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių, kito turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, nei kredito įstaigose, nei grynaisiais neturi lėšų, kurių suma viršytų minimalų atlyginimą. Vyras taip pat nurodė išlaikytinių neturįs.
„Pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 minimalius atlyginimus. (...) Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gaunamų pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus, todėl jis yra nemokus“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas nusprendė, kad nėra jokių abejonių pareiškėjo sąžiningumu, o jo nemokumą sukėlė gerai apmokamo darbo užsienyje praradimas.
„Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo metu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditoriaus pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus“, – tvirtinama teismo sprendime.
Nutartyje nurodoma, kad per du mėnesius turėtų būti parengtas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Bankroto administratoriaus paslaugoms numatoma skirti 2057 Lt.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas. Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Bankroto departamento duomenimis, sausio pradžioje fizinio asmens bankroto bylos Lietuvoje buvo iškeltos 107 žmonėms.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
×ò, ßíâ 3, 2019 06:07am [Àíîíèì] - 1912 d back

Pilnais lėktuvais į Lietuvą parskrendantys emigrantai pripažįsta pasiilgstantys Lietuvoje ir čia likusių artimųjų, tačiau grįžti planuoja tik retas.
„Dirbu statybų sektoriuje Norvegijoje, bet tikiu, kad po Naujųjų metų pradės daug žmonių grįžinėti atgal, nes kaip sako mano šefas, kad daug kas eina bankroto link“, - Lietuvos radijui sakė tik ką iš lėktuvo išlipęs vyras.
Jis pasakojo į Lietuvą atvykstantis per didžiąsias metų šventes ir atostogauti.
„Ateitį planuoju Lietuvoje, bet kol išeina ten pinigų uždirbti, būsiu ten. Juk kalba, žmonės, draugai, tėvai čia. Be to, viskas pažįstama“, - pripažino jis.

Âàøå èìÿ: Ïîìíèòü èìÿ íà âàøåì êîìïüþòåðå
Âàø email: Ïîìíèòü email íà âàøåì êîìïüþòåðå
Ïîêàçûâàòü Email (àäðåñ áóäåò ïîêàçàí íà ñòðàíèöå)
Ñîîáùåíèå:Ïåðñîíàëüíûå íàñòðîéêè





Chicago.Ru íå íåñ¸ò îòâåòñòâåííîñòè çà äîñòîâåðíîñòü ðàçìåùåííîé èíôîðìàöèè
© 2000-2024 Chicago.Ru